Apie tai, kaip daržininkai megėjai prisiaugina ką valgo, ir ko ne - ir-nebeturėdami kur dėt pertekliaus, ji bando ibrukt visiems artimiesiems ir tolimiesiems giminėms, draugams, kaimynams bei kitiems, turintiems nelaimės pasižinoti su aistringu daržininkystes maniaku. Akcentai straipsnyje buvo sudėlioti būtent taip. Tada - rudenį, kai pati irgi - lygiai taip pat dalinausi perteklinėmis gėrybėmis, pyktelėjau - gi žmogus iš geros dūšios daliniesi su artimu savo, ne skūpas esi.. O šiandien jau kitaip sugalvojau - ką tik (kaip ir kasmet tokiu laiku) persodinėjau paprikų daigelius. Pridygę jų nemažai buvo, tad pradžioj darbo, prisitempiau visokiausiu grietinių-jogurtinių indelių, galvoju, kad jau persodinėt, tai visus, kad visiems užtektų. O paskui, persodinus keletą pirmųjų, nusviro rankos, tą nelemtą užkalnį prisiminus.. Nes kuo skiriasi žmonių gaudymas su cukinijomis, nuo žmonių gaudymo su paprikų-moliugų-da kokių baobabų daigeliais? Pernai juokutis buvo - daviau kelis moliūgų daigus, užaugo gražus, skanus, gausus derlius - dalinamės neperseniausiai, ką iš to gėrio pagaminom - laiminga gero moliūgų derliaus savininkė, nuleidus akis, sako - išmečiau. Ką išmetei? - moliūgus visus - nes niekas jų nevalgo.
Net prisėdau - auginau, popinau daigiukus, lepinau visaip kaip, dienomis į šiltnamį-naktimis atgal-namo nešiojau, kaip su vaikais žaidžiau, o ji-išmečiau..
Taigi, persodinau paprikiukų tik savo asmeniniams reikalams, o kitus, su gailesčiu šiokiu tokiu - į kompostą. Bėda, kad tas sėklų daigumas nebeprognozuojamas, prisėju, kad užtektų, o išdygsta kartais per daug..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą