Šiandien daug galvoju apie pažadus. Ką tik mano vyriausioji ant manęs supyko - nes nedaviau kompiuterio. Tas yra mūsuose vienintelė veiksminga baudimo priemonė, o tų priemonių kartais tenka imtis - auginantys paaugliukus, turėtų mane suprast. Bėdos namuose dėl tvarkymosi, dėl šuniuko vedžiojimo, ir dėl kalbėjimosi supykus pakeltu tonu. Man dukra yra sakius, kad mano bausmių - to buvimo prie kompiuterio laiko ribojimo - ji nelabai tebijo, nes neišlaikau žodžio, nusileidžiu - duodu tą pc, nepraėjus bausmės laikui.. Pripažįstu tą, ir, kad save drausmint, net blogą rašyt pradėjau - norėčiau bent kažkiek laiko tą daryt reguliariai.. Ir dar - reguliariai megzti :) Su tuo yra lengviau, be abejo, nors, šylant orams, lauke laukia daug darbų, ir norisi spėti viską.
Taigi - ką tik numezgiau megztinėlį mažiukei - iš neseniai foto rodytų siūlų. Spalvos pasirodė per daug saldžios, tad mezgiau sudėjusi merino vilnelę ir medvilninį siūliuką - atitekusį iš kaimynės lobynų, pas ją užsilikusį nuo tarybinių laikų - nelygaus storio, bet tas man mezginyje labai patiko, reiks ir sau kažką numegzt sudvigubinus tą medvilninį su kuo nors. Jokių įmantrybių nedariau, raštas pats paprasčiausias, nes ir siūlas margas, o ir megztinukas kasdieninis.
Vos ne tautinės veliavos spalvų mezginys - gaila, nespėjau Kovo vienuoliktąjai jo pabaigt..
O namuose jau pakvipo tikru pavasariu..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą