Dažnokai, turėdama laiko, panaršau po Ravelry svetainę.
Žaviuosi mezgėjomis, kurios sau prisimezga krūvas drabužių, kurie ir tarpusavy
dera, ir atlikti tvarkingai, ir apdaila tobula. Visada akį labiau traukia
suaugėliški, moteriški mezginiai, kai pati labiau mezgu vaikams, nors
su kiekvienu baigiamu megztiniu, šaliku ar kojinėmis sau žadu, kad jau po šio
tai pulsiu apmezginėt save, mieląją. Bet.. Vis tas mezginys sau atsideda
tolimesnei ateičiai.
Kodėl taip gaunasi?.. Kodėl - ne tik mezgant, bet ir šiaip-kasdieniame
gyvenime - neretai išeina pamiršti save, savo antrą pusę, o į pirmą planą
patenka vaikai.. ? Ir remontuojantis, ir blynus kepant - pirmiausia
žiūrim jų poreikių ir norų, o savi atsiduria neprioritetinių sąraše.. Ar tas
taip jau gerai?
Vieno neprotingo meilės sau priepuolio metu
nusipirkau nemažai vnt. medvilnės. Be galo patiko spalva.
Manau, kad tos
spalvos užteks ir man, ir mano mergaitėms bent dviems, nes trečioji - paauglė -
ružavos-avietinės nemyli. Ir - suprantu, kad medvilnę megzt man nelabai
smagu, bet-kad jau pradėjau, tai niekur nesidėsiu, noriu paprastos bliuzeles,
viršuje turėtų būt kiauraraštis. Taigi-kaip sakoma-gera ar nelabai-pradžia - ne
pusė, bet vis šioks toks darbas, o kad jau ir į čia įdėjau, tai jausiu pareigą
ir iki pergalingo mezginio galo gal pavyks. Kada nors.. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą