Ruduo tai ruduo. Norėjosi padaryt fotosesiją su auksiniais lapais, klevais nuraudusiais ir panašiais mielais akiai rudens atributais, bet išėjus pasivaikščioti su bais kilniu tikslu pasirnkt klevo lapų puokštei, teko smarkiai nusivilt - visi klevai atrodo sergantys kokia tai liga, nuo kurios tie auksiniai lapai išmėtyti juodomis dėmėmis. Liūdna, negi ir su jais bus taip, kaip su kaštonais, kurie serga masiškai :( Viskas turbūt nuo taršos.
Na, bet šiaip ar taip praėję visą klevų alėja tų lapų keliolika gražių susiradom, vaikams laimė žinoma begalinė po šiugždantį kilimą pasivaikščioti, na o suaugę pasižaidėm spėliodami šiuolaikinio jaunimėlio prioritetus - pakelės nutaškytos skardinėmis nuo alaus, šiukšlėmis ir pan - nes alėja gan nuošaliai, savivaldybei neįdomu ten tvarkos žiūrėt, o gyventojai irgi - susitvarkom, bet už kelių savaičių vėl tas pats. Taigi - mėtosi ne po vieną skardinės nuo nepigaus alaus ir buteliai nuo pigiausio šampanizuoto vyno. Maždaug - berniukams geresni, o mergaitėms - pigiausi taurieji gėrimėliai :) Na, taurieji čia sąlyginai :)
Tiek to, palikim jaunimą ramybėje, va ką sutvėrėm namams mieliesiems papuošti:
Rankos ir šiaip niežti - ne tik puokšteles tverti, o ir virbalais darbuotis. Pradžioj nunarpliojau dukrai liemenę mokyklai, mokyklinės uniformos spalvos, jau sėkmingai nešiojamą, ir liko kamuolėlis siūlų - liemenė išskalbus pasirodė labai švelni, minkšta, tad dar dasipirkau ir nurakliojau mažiausiajai megztinuką. Būtų tvarka, galėtų nešiot - neturiu tinkančių sagų. Mat radau savo atsargose musmirytę, idealiai tinkančią, parvažiavusią iš Vilniaus. Tai ir nžn, ar lėkt ieškot dar tų musmiriukių - kas būtų gražu, ar kombinuot su kokiom kitokiom, tokios spalvos, kaip pats mezginys, kad jos tiesiog susilietų ir akcentukas teliktų ta viena žavi linksma musmirytė..
Siūlai - Lana Gatto merino vilna, 50 gr/83 metrai, sunaudojau 350 gramų.
Smagu, kad galima bet kada blog'-ą paredaguot - galiu įkelt galutinį jau nešiojamo megztukėlio variantą su sagomis.
O kieme paskutinis spalvų žaismas..
