2016 m. vasario 29 d., pirmadienis

Ant nosies - pavasaris..

Turiu tokį įprotį - ryte permetu kelis internetinius portalus, kas naujo, gero ar blogo nutiko. Šiandien į akis krito orų prognozė -  pavasaris, pasirodo, nedžiugins. Nukabinau nosį, juolab ir už lango - balta balta kur dairais. Perskaičiau pirmus tris sakinius - pasirodo, kalba eina tik apie pirmą kovo savaitę. Na, eilinį kartą pasijuokiau pati iš savęs, kad pasimoviau už skambios antraštės, žiūriu, net ir komentarų cieli trylika kaba, na, manau sau - va, bendraminčių kiek - įlindau  ir ten -  negaliu nepasidalint, gaila, autorystės nežinau - padėkočiau žmogui už puikų jumoro jausmą ir gero juoko dozę iš pat ryto:


''Debesys taškysis, spjaudysis krituliais, šokiruojanti temperatūra kris žemyn ir kovo pradžioje sieks baisius, galingus minus 3 laipnsius naktį. O kur dar snygius, pūgis, šlapius!!! Prognozuojama baisiai šiurpinanti kaitri vasarą, gyventojams patariama nekišti nosies laukan, nes grėsmingai didelė grėsmė susirgti kasdieniu, įvairių rūšių vėžiu, gripais, bakterijomis ir dar gali rusai užpulti.''
Čia iš delfio rašinėlio apie orą komentarų skilties.
Pradžiai net susimąsčiau, kaip su autoriaus teisėmis, ale jei delfis iš komentarų ar forumų straipsnius surezga, tai gal anoniminius pamąstymus galima cituot?
Mano palangių gyventojai nublūdo, susisuko jiems matyt žalios galvelės nuo tų permainų, kalėdinis kaktusas (Plokštenis, (lot. Schlumbergera truncata)) antrą kartą pražydo, sumąstė, kad anas yr velykinis.
 Jo vaikas iš paskos - irgi žiedelius krauna..
Nesiskundžia ir kiti augalynai, neskaito oro prognozių, tai nesigąsdina, pavasario laukimu džiaugiasi ir tiek. Draugiškai sudygo paprikos.
Ir smagiai šakneles personaliniuose šiltnamiukuose auginasi pelargonijos.
Vaizdelis palangių, aišku, šiaip sau, bet dūšia džiaugiasi.
To visiems ir linkiu :)


2016 m. vasario 22 d., pirmadienis

Pora melsvų atspalvių

Keista, kad lietuvių tautinis charakteris skaitomas santūriu, išlaikytu - kai pažiūriu, kokie tie mūsų metų laikai, kai vieną dieną jau lyg ir pavasarėja, kitą - vėl sniego pridrebia, atrodo, ir žmogus turėtum patapt permainingas, nenuspėjamas, o čia - ramus, susitaikęs, išlaikytas. Gal dėl to ir išlaikytas, kad va taip va patiri visko, dėl nieko negali būt garantuotas ir užtikrintas. Čia labiau apie orus, bet ir šiaip tinka. 
Mano blogas -  labiau hobio, o ne filosofinių pamąstymų, tad jei prie jų - pastaruoju metu many, kaip toj seno anekdoto beždžionėje, kuri niekaip neapsisprendė, graži ji, ar protinga, vis grumiasi mezgėja su daržininke. Nugriebus laisvą valandžiukę, puolu prie virbalų, nes pavasariop ir vasarą šitam maloniam užsiėmimui laiko paprastai nebelieka.
Vis nustembu, kaip greitai auga vaikai. Ir matosi tas labiausiai ant striukėjančių drabužėlių. Mažiausiąjai numezgiau liemenytę, šiltas švelnus siūlas, dar mezgant mano mergytė tą mezginį  vis taikėsi matuotis ir glostyt, o ir oras tokiems apdarams dabar kaip tik tinkamas.


Siūlai Schachenmayr  Alpaka Premium, 50 gr - 100 m, sumezgiau du su puse kamuoliuko.  Siūlas labai smagiai mezgėsi, megzdama avių vilną čiaudau, o va alpaka nedirgina nosies..

Liemenė gimė be didelių mąstymų, neseniau sau nusimezgiau tokio paties rašto megztinį, spalva irgi labai patiko, tad abi su mažute turim po panašų daiktą. Štai maniškis:


 
 
 
 
Siūlai Rowan felted tweed DK 165  Scree , sumezgiau 5 su trupučiu kamuoliuko. Sakyčiau, labai skalsus siūlas, tikėjausi, kad reiks daugiau.

Pozuoja dukra, jai mano megztinis kažkiek laisvokas - mergina atsisakė būt fotografu, mieliau pabuvo pakaba..

Na, o čia - kad akims nepabostų pilkšvai melsvi tonai (jų pas mane dar liko.. :) )..