Esu sena-nauja studentė, pernai įstojau ir baigiau porą kursų, šiemet studijuoju 3 ir 4-ame kursuose, kursiokai juokiasi, kur skubu. O aš tiesiog jaučiu, kad paprasčiausiai nebegaliu sau leisti daryti ką nors lėtai, noris dar tiek daug sužinot-pamatyt-išmokt-pajust-pabandyt.. :)
Tas bėgimas turi ir minusų - kažkas lieka pradėta ir nebaigta, kažkas ne iki galo apgalvota, bet turbūt net ir neskubant nėr garantijos, kad viskas vyktų super racionaliai ir 100 procentų atlieptų poreikius. Namuose niekaip neprieina rankos prie tambūro baigimo, tačiau šią savaitę susidėliojau viziją, kaip aš tą tambūrą įsivaizduoju ir pamažu tą viziją įgyvendinu, tikiuosi, gangreit galėsiu tuo savo penkmečio projektu pasidalinti.
Vakar fb už akių užkliuvo straipsnis Geltono karučio svetainėje apie kalėdinių vainikų tvirtinimą ant durų. Jo įkvėpta puoliau gamint Kalėdinį vainiką. Dukros pradžioj entuziastingai puolė padėt, tačiau, išsitepusios rankeles pušies sakais tą reikalą metė, tad buvau palikta kūrybintis viena pati sau.
Kalėdinis vainikas - nesudėtingas reikalas, jei nesinori labai nulaižyto, nudailinto įspūdingo rezultato. Kartais mėgstu blizgučius, tačiau šį kartą dariau natūralistinį, gamtinį vainiką iš to, ką radau savo sode - apgenėjau apatines pušaičių šakeles, nuskyniau šilokų žiedynus, vainiko karkasą susukau iš beržo šakelių - skaičiau, kad beržas šiam reikalui idealiai tinka dėl savo lankstumo ir plastiškumo.
Pradinis užmanymas buvo įkomponuot ir kalėdinių žaisliukų, tačiau eigoje šios minties atsisakiau, nes anie tiesiog neprilipo..
Dirbtuvėlės :) :
Procesas:
Rezultatas:
Vainiką perrišau kaspinu, kurį paprasčiausiai priklijavau lipnia dažymo juosta (tačiau labai tvirtai laikančia) prie durų viršaus - šis būdas aprašytas čia:
https://geltonaskarutis.lt/kaip-pakabinti-kaledini-vainika-nesugadinant-duru/
