Alyviniai tonai mano sode

Pastaruoju metu akis ėmė užkliūti už melsvų, violetinių ar švelnių alyvinių atspalvių. Planuoju naują gėlyną - norisi jo ramaus, nekrintančio į akis - užims gan nemažą plotą, tad jei dar ir rėksmingas būtų - tai turbūt atliktų ne traukos, o atgrasymo funkciją. Laiko iki rudens yra, tad dabar dar tik revizuoju, ką ir iš kur kasiu ir talpinsiu naujuose plotuose. Šiai dienai manau, kad ten augs čiobrelis

 

 

 

Alyvinės lelijos - šiek tiek vėlyvesnės, negu oranžinės, ir tame jų gerumas - ilgesnis laikas pasidžiaugt šiomis gražuolėmis.

Yra augalų, kurie gėlyne auga sau, ir kažkaip net nepameni, žmogus, kodėl jie pirkti, kodėl auginami, nes rodos, neturi nei kokios įdomios formos, nei grožio. Ir tik pražydus prisimeni - aha, va kame jų cinkelis. Tai panašiai man nutiko su lanksvomis - tampiau aš jas iš vieno sklypo galo į kitą, tokios jos gėlyno bomžiukai buvo, išmest gaila, ir tik šiemet netyčia pakliuvo akysna jų žiedai -  kokie jie pasirodo žavūs...Iškart susidėliojo vaizdelis, kur bus šių lanksvų vieta.

Bevaikštant gražiai susirodė fliokso lapija levandų fone - margi lapai gan kaprizingi, o čia toks netyčinis visai gražiai atrodantis derinukas..

Šiemet nudžiugino rožė Alan Titchmarsh  - pirmą kartą padoriai atrodo, vis neįtaikydavau su vieta - tai per sausa, tai per tamsu jai buvo, tad grožio jokio ana neparodydavo. Šiemet-pagrasinau, kad mesiu lauk, jei nepasitaisys -išsigando, apsipylė žiedais - ir kaip laiku - kai ankstyvesnės jau išblukę ir kaupiasi antrai bangai, šioji pražydo puokštėmis žiedų..

O namuose vis neatsidžiaugiu savo kabančiais  mini Semiramidės sodais :)