Pora melsvų atspalvių

Keista, kad lietuvių tautinis charakteris skaitomas santūriu, išlaikytu - kai pažiūriu, kokie tie mūsų metų laikai, kai vieną dieną jau lyg ir pavasarėja, kitą - vėl sniego pridrebia, atrodo, ir žmogus turėtum patapt permainingas, nenuspėjamas, o čia - ramus, susitaikęs, išlaikytas. Gal dėl to ir išlaikytas, kad va taip va patiri visko, dėl nieko negali būt garantuotas ir užtikrintas. Čia labiau apie orus, bet ir šiaip tinka. 
Mano blogas -  labiau hobio, o ne filosofinių pamąstymų, tad jei prie jų - pastaruoju metu many, kaip toj seno anekdoto beždžionėje, kuri niekaip neapsisprendė, graži ji, ar protinga, vis grumiasi mezgėja su daržininke. Nugriebus laisvą valandžiukę, puolu prie virbalų, nes pavasariop ir vasarą šitam maloniam užsiėmimui laiko paprastai nebelieka.
Vis nustembu, kaip greitai auga vaikai. Ir matosi tas labiausiai ant striukėjančių drabužėlių. Mažiausiąjai numezgiau liemenytę, šiltas švelnus siūlas, dar mezgant mano mergytė tą mezginį  vis taikėsi matuotis ir glostyt, o ir oras tokiems apdarams dabar kaip tik tinkamas.

Siūlai Schachenmayr  Alpaka Premium, 50 gr - 100 m, sumezgiau du su puse kamuoliuko.  Siūlas labai smagiai mezgėsi, megzdama avių vilną čiaudau, o va alpaka nedirgina nosies..

Liemenė gimė be didelių mąstymų, neseniau sau nusimezgiau tokio paties rašto megztinį, spalva irgi labai patiko, tad abi su mažute turim po panašų daiktą. Štai maniškis:

 

 

 

 

Siūlai Rowan felted tweed DK 165  Scree , sumezgiau 5 su trupučiu kamuoliuko. Sakyčiau, labai skalsus siūlas, tikėjausi, kad reiks daugiau.

Pozuoja dukra, jai mano megztinis kažkiek laisvokas - mergina atsisakė būt fotografu, mieliau pabuvo pakaba..

Na, o čia - kad akims nepabostų pilkšvai melsvi tonai (jų pas mane dar liko.. :) )..