Praėjęs įrašas gavosi liūdnas, na o šis, tikiuosi, gal bus naudingas. Vakar taip jau nutiko, kad mažoji pasičiupo žalią markerį ir apipaišė medinę lakuotą matiniu laku komodą ir lentyną. Dar ir duris. Durys buvo dažytos Tikurilla melody dažais, vos blizgaus paviršiaus, apžiūrėjau tą šedevrą iškart, ir nusivalė labai paprastai - drėgnu muiluotu skudurėliu. Na o baldus užmačiau tik vakare, spėju, po keletos gerų valandų, markeris, natūralu, jau buvo puikiai nudžiūvęs. Puoliau valyt su muilu - nepadėjo. Su soda - truputį nublukino, bet vis tiek žali dryžiai puikiai matėsi, o ir labai trint bijojau, kad nesuveiktų kaip švitrinis p, nenutrintų lako. Vyras turėjo WURTH industrinio valiklio - pasibandėm nedidelį plotelį, ar nereaguoja kaip nors - nepadėjo. Internetas visagalis išmetė druskos rūgštį... mintis nesužavėjo. Netyč už akių užkliuvo tušinuko dėmėms rekomenduojama dantų pasta - galvoju, reik pabandyt. Ir ką gi - valiooo... dantų pasta išėmė keleto valandų senumo markerio piešinius.
Kad jau taip pasisekė, sumaniau išbandyt pastą dar vienoms dėmėms - akrilinių tapybos dažų - jais buvo išdirbtas visas odinis? rankinukas - tiek pati oda, tiek medžiaginis pamušalas. Tiesa, tie dažai jau buvo įsisenėję, dėmių daug - rankinukas buvo naudojamas dažų tūbelėms nešiotis, ir kartais jos tiesioj pamirštos užsukt, na, kaip kad vaikams būna.. Ir kaip smagu - iš odos išėmė dažus lengvai, na, iš pamušalo - sunkiau ir ne visiškai, bet vis tiek - vaizdelis šimtą kart gražesnis nei buvo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą