Ilgą laiką krepšy voliojosi juodai-pilkai-baltai margi Alize bahar siūlai. 100 procentų medvilnė, metražas neblogas - 100gr. - 260 metrų, bet rankos prie jų nesitiesė niekaip. Tą nenorą lėmė nuoskauda - parduotuvėj, kur pirkau šiuos siūlus, įkišo brokuotus virbalus, ir nunešus atgal, išaiškino, kad va, matyt, mezgėja prasta esu, kad virbalai blogi. Dėl mezgėjos gerumo - nesu profesionalė, bet virbalų kokybėje gaudausi, mat turiu nemenką kolekciją, ir daug maž jaučiu, kaip mezga normalūs - ir dėl tų netikšų, prieš nešdama atgalios - pasikonsultavau su protingu žmogum :) - tie virbalai drėskė siūlą, jis neslydo - vyras, apžiūrėjęs paaiškino, kad prastai nušlifuoti, net pirštu braukiant jaučiasi šiurkštumas, o mezgant tas yr visiskai nepageidautinas dalykas. Žodžiu, pardavėjos reakcija supykdė, po tos dienos į tą siūlų pard kojos nebekeliu, apeinu ratais kvadratais, nors iki tol kiekviena proga ir be progos ten apsilankydavau. Keista, vienok, net neseniai skaitytose pareiginėse instrukcijose - kur žmonės dirba su klientais - irašytas punktas - vadovautis tuo, kad klientas visada teisus. Na, bet praradau nedaug nuo to nesilankymo - tiesiog nebeperku turkiškų siūlų, ir visai dėl to džiaugiuosi - šventas siūlų krepšys tuščias būt negali, gamta nemėgsta tuštumos, tad radau geresnių - ir siūlų, ir parduotuvių:)
Margieji siūlai buvo išsirinkti vyriausiosios dukters, ana man vis mynė ant sąžinės, kad gal jau priėjo eilė ir jai megztinėlį sukonstruot. Ir kaip tai šį savaitgalį pasidaviau - pabandžiau megzt virbalais-nepatiko, tada išsitraukiau senutėlę mezgimo mašiną ir nubrūžinau megztinuką. Kito žodžio mezgimo ta mašina procesui nusakyt neturiu. O beja siūlų tų per mažai buvo, tai suvesdinau aš juos su tokio paties metražo On line viscolino siulu-šie patiko, bet mašinai-ne, ji juos pešiojo ir rovė, tad mezginy yra broko :(.. Vaikas taisyt neliepė, sako, tai bus daiktas namams, tad nebeardžiau.
Sunaudojau 4 vnt (400 gr) margų Alize bahar ir 1,5 vnt. (75 gr.) juodų On line viscolino siūlų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą