Atsikėliau, išgurkšnojau savo kasrytinį puodelį kavos ir sumaniau daryti vaikų knygų inventorizaciją..Skamba rimtai, bet rimta ir yra - ir knygų, ir skaitytojų namuose daug, tad ir tas knygų rūšiavimas bei tvarkymas užtrunka.Betvarkydama pagavau save mintijant - juk dabar tiek daug prikepta leidyklų, tiek daug leidinių, o skaityti beveik nėra ko. Ar geri autoriai brangūs, ar tiesiog leidyklose dirba žmonės, kurie knygų neskaito??Surinkau savo vaikų topines knygeles - pati augau jas skaitydama. Ne tik augau, bet ir mokiausi pažinti gamtą, ją mylėti, saugoti. Turbūt dėl to nekyla noras į mišką bruktis su keturračiu ar palikti šalikelėje sužeistą gyvūną..
Taigi, vaikų mėgstamiausios:
Dž. Darelo ,, Mano šeima ir kiti gyvūnai''; ,,Įkaušęs miškas'' (ši tikrai ne apie alkoholio vartojimą, Verygai rūpintis nereikėtų :) ); ,,Bafuto skalikai'' ; ,,Sugaukite man kolobusą''. Knygose rašoma apie autoriaus įkurtą zoologijos sodą, kasdienius rūpesčius globojant, rūpinantis, gydant to sodo augintinius, gvildenamos gamtos apsaugos temos, kurios tokios aktualios šiandien..
Dž. Kervudo ,,Meškinas Tiras'' - klasikų klasika. Vėlgi - laukinių gyvūnų kasdienybė, kova už būvį su medžiotojais..
V. Ctvrteko ,,Vežėjo Šeitročeko keliai'' mano septynmetei buvo kažkas tokio. Ir ne tik jai. Su humoru - paprastu, todėl smagiu ir vaikams, ir suaugusiems pasakojami vežėjo Šeitročeko ir jo nuostabaus arkliuko nuotykiai..
Na, o L. F. Baum ,,Ozo šalies burtininkas'' - viena iš geresniųjų neseniai išleistų knygų.. Vėl - nuotykiai, kelionės, draugystė, tikrosios vertybės..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą