Traukia tie blizgučiai, sniegeliai, samanėlės visokios, kristaliukai.. Namai mūsų ramūs, santūrios spalvinės gamos, viskas gan lakoniška, prijaučiu skandinaviškam stiliui. O va visokių smulkmenėlių, pacackų - kaip a.a mano mieloji močiutė sakydavo - šitų noriu, ir Kalėdoms atsipalaiduojam. Ir vaikams kiek džiaugsmo dažyt šakeles, kankorėžius, blizgint, klijuot, dėliot.. Ir džiugu, ir liūdna vienok. Žiūriu į susikaupusias dukrų galveles, į susižavėjusias akeles, smingančias kalėdinių puošmenų blizgesin, ir matau save - vaiką, su lygiai tokiu pačiu susižavėjimu, nuostaba ir stebuklo laukimu negalintį atitraukt akių nuo mano močiutės žėrinčių kalėdinių pašvitų, kuriuos ji nukeldavo nuo spintos viršaus, ir duodavo pasigrožėt tik žiemą, laukiant Kalėdų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą