Kiek save pamenu, visuomet turėdavau kokį nors  hobi. Kai kurie iš tų hobių – puolus prie jų su dideliausiu azartu, lygiai taip pat staigiai nugesdavo (pvz. tapyba ant šilko, lipdymas iš polimerinio molio, keramika), o kai kurie lydi mane ilgus metus (paskaičiuokim,protingieji kurmiai – dvidešimt metų - ojojoj..), ir nepabosta, teikdami begalinį džiaugsmą. Kalbu apie mezgimą, apie džiaugsmą nuo paties mezgimo proceso, ne mažesnį džiaugsmą, kai procesas dar tik planuojamas, o ypač didelis džiaugsmas ir smaguma - kai renkuosi siūlus - šioje vietoje turbūt esu visiskai priklausoma - net gimtadieniams nebesusigalvoju nieko įdomesnio, kaip kelionę i kokią mėgstamą siūlų parduotuvę – vyras, norėdamas mane palepinti, nuvažiavus  kad ir į Vilnių, į Mezgimo zoną - tiesiog įbruka kokią kupiūrą, ir manęs nėra.  O ir šiaip -  kai susinervinu, kai supykstu – mezginys atstoja raminamuosius. Arba – kai turiu laisvo nuo vaikų, šunų ir kitų smagumynų laiko – pasičiumpu mezginį, įsijungiu kokį mėgiamą filmą, ir – tai laikas mano ir man..
Mezgimas – dar ir mano botoksas su  visokiomis ten rūgštimis kartu – nes kaip pasakė vieno apsiskandalinusio prodiuserio žmona (neminėsiu vardo, nes tie skambūs ir arogantiški pasisakymai  - tik agresyvaus marketingo ir reklamos dalis),  o kaipgi be jų tokiuose metuose..
Taigi, kad jau apie tuos metus prakalbau – mano rankdarbiavimo projektas, trukęs nei daug, nei mažai – šešis metus. Nežinau, kodėl man taip susišvietė, kad mezgėja per gyvenimą šalia krūvų ir kalnų kitokių gėrių, būtinai turi numegzti  riešines, pirštuotas pirštines, ir numegzti ar nunerti pledą.  Taigi, pristatau -  Mano nertas pledas – vilnonius siūlus jam pirkau Norvegijoje, pradėjau nerti, gimus vienai dukrai, baigiau - gimus kitai, ir jau net atšventus vienerių metukų gimtadienį. Kvadratėlius nėriau priešokiais, na, kažkaip įveikiau tą darbą, bet jau susiuvimas... Teko save už ausų prie to siuvinio sodint, kažkokia valios treniruotė patapo tas nesibaigiantis kvadratėliu puzlės dėliojimas ir lipdymas. Užtrukau kokias dvi dienas su siuvimu, dar dieną žaidžiau slėpdama siūlų galiukus, kurių irgi buvo pakankamai.  

 

 

O čia-likučiai.. Kaip kokioj iš dabar populiarių kepyklų: šiandien mūsų nesumezgė... :)