Vonia yra ta vieta, vienintelė, kur gali saugiai stovėt trapūs, dūžtantys dalykėliai, aišku, apart visų ukščiau kėdė + žmogučio ūgis sukrautų reikalų. Gal ir ne pati ta vieta nėriniuotms servėtėlėms, bet kodėl ne..
Na ir paveiksliuką - visą paveikslą gal net, savo prieš kokių 15 metų tapytą pasikabinau.. Spalviškai labai ryškus, bet vonioj visai neblogai žiūrisi, atsibos - pakabinsiu kažką kito, ne bėda.
2015 m. gruodžio 18 d., penktadienis
2015 m. gruodžio 9 d., trečiadienis
Kalėdų belaukiant
Parašiau antraštę, ir pačiai juokas ima - banalesnę kažin ar įmanoma sumąstyt. Kaip bebūtų, nėr banalesnių dalykų už amžinuosius - švenčių laukimą, gyvos liepsnelės mirgėjimą, pirmo pasimatymo virpulį..
Traukia tie blizgučiai, sniegeliai, samanėlės visokios, kristaliukai.. Namai mūsų ramūs, santūrios spalvinės gamos, viskas gan lakoniška, prijaučiu skandinaviškam stiliui. O va visokių smulkmenėlių, pacackų - kaip a.a mano mieloji močiutė sakydavo - šitų noriu, ir Kalėdoms atsipalaiduojam. Ir vaikams kiek džiaugsmo dažyt šakeles, kankorėžius, blizgint, klijuot, dėliot.. Ir džiugu, ir liūdna vienok. Žiūriu į susikaupusias dukrų galveles, į susižavėjusias akeles, smingančias kalėdinių puošmenų blizgesin, ir matau save - vaiką, su lygiai tokiu pačiu susižavėjimu, nuostaba ir stebuklo laukimu negalintį atitraukt akių nuo mano močiutės žėrinčių kalėdinių pašvitų, kuriuos ji nukeldavo nuo spintos viršaus, ir duodavo pasigrožėt tik žiemą, laukiant Kalėdų.
Traukia tie blizgučiai, sniegeliai, samanėlės visokios, kristaliukai.. Namai mūsų ramūs, santūrios spalvinės gamos, viskas gan lakoniška, prijaučiu skandinaviškam stiliui. O va visokių smulkmenėlių, pacackų - kaip a.a mano mieloji močiutė sakydavo - šitų noriu, ir Kalėdoms atsipalaiduojam. Ir vaikams kiek džiaugsmo dažyt šakeles, kankorėžius, blizgint, klijuot, dėliot.. Ir džiugu, ir liūdna vienok. Žiūriu į susikaupusias dukrų galveles, į susižavėjusias akeles, smingančias kalėdinių puošmenų blizgesin, ir matau save - vaiką, su lygiai tokiu pačiu susižavėjimu, nuostaba ir stebuklo laukimu negalintį atitraukt akių nuo mano močiutės žėrinčių kalėdinių pašvitų, kuriuos ji nukeldavo nuo spintos viršaus, ir duodavo pasigrožėt tik žiemą, laukiant Kalėdų.
2015 m. gruodžio 2 d., trečiadienis
Pelėdos
Labai paprastas, linksmas ir smagus siuvinukas mano panelėms, kurio idėją pasigavau kažkur interneto platybėse.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)